Kai mama gyvena viena: technologijos, padedančios rūpintis vyresnio amžiaus artimaisiais

Daugelis šeimų Lietuvoje gyvena tokioje situacijoje: tėvai ar seneliai lieka gyventi savo namuose kitame mieste ar kaime, o vaikai dirba Vilniuje, Kaune ar užsienyje. Vyresnio amžiaus žmonės nori išlaikyti savarankiškumą, o jų vaikai jaučia nerimą: kas bus, jei mama nukris ir negalės atsikelti? Jei tėtis, išėjęs pasivaikščioti, pasiklys?

Technologijos šiandien gali padėti rasti pusiausvyrą tarp savarankiškumo ir saugumo. Tačiau svarbiausia – kaip jos pasirenkamos ir kaip apie jas kalbamasi.

Kokios technologijos egzistuoja

SOS mygtukai ir pakabukai

Paprasčiausias sprendimas – pakabukas ar apyrankė su pavojaus mygtuku. Paspaudus jį, artimiesiems siunčiamas pranešimas ar skambinama iš anksto nustatytu numeriu. Kai kurie įrenginiai turi ir garsiakalbį, kad galima būtų iš karto kalbėtis.

Kritimo aptikimas

Pažangesni įrenginiai turi akselerometrą, kuris atpažįsta staigų kritimą ir automatiškai siunčia pranešimą, net jei žmogus negali paspausti mygtuko. Tai ypač svarbu gyvenantiems vieniems.

GPS sekikliai

Žmonėms, kurie vis dar aktyviai vaikšto, važinėja ar dirba sode, bet kartais gali pasiklysti, GPS sekiklis padeda artimiesiems greitai nustatyti jų buvimo vietą. Kai kurie įrenginiai leidžia nustatyti saugias zonas ir gauti pranešimą, jei žmogus jas palieka.

Išmanieji laikrodžiai

Vis daugiau išmaniųjų laikrodžių turi SOS funkciją, kritimo aptikimą ir vietos bendrinimą. Jie patrauklesni tiems, kurie nenori nešioti „senjoriško“ įrenginio.

Namų jutikliai

Judesio, durų atidarymo ar vandens nuotėkio jutikliai leidžia matyti, ar namuose vyksta įprasta veikla, be kamerų. Pavyzdžiui, pranešimas ateina, jei iki vidudienio niekas neatidarė šaldytuvo ar neįjungė virdulio.

Pokalbis – svarbiausias žingsnis

Suaugęs žmogus turi teisę pats spręsti, ar nori būti stebimas. Tai ne tik teisinis, bet ir orumo klausimas. Įrenginys, įteiktas be pokalbio, dažnai lieka stalčiuje arba sukelia įžeidimo jausmą.

„Geriausiai pasiteisina tie sprendimai, kuriuos senjoras pasirenka kartu su šeima. Kai žmogus supranta, kad mygtukas skirtas jo paties saugumui, o ne kontrolei, jis jį nešioja. Kai jaučiasi sekamas – ne. Todėl pradėkite nuo klausimo, ko jis pats bijo, o ne nuo to, ko bijote jūs“, – pataria socialinė darbuotoja, dirbanti su vienišais senjorais (plačiau apie įrangą, kurią šeimos dažniausiai renkasi, – sekimo įranga artimųjų saugumui).

Keletas pokalbio principų:

  • Kalbėkite apie konkrečias situacijas: „O jei nukristum vonioje, kai niekas neateina?“
  • Pabrėžkite savarankiškumą: įrenginys leidžia ilgiau gyventi savo namuose.
  • Leiskite pasirinkti: pakabukas, laikrodis ar įrenginys kišenėje.
  • Susitarkite dėl ribų: kada artimieji tikrins vietą, o kada ne.

Kai atmintis silpsta

Sudėtingesnė situacija, kai vyresnio amžiaus žmogus pradeda sirgti demencija ar kita atmintį veikiančia liga. Tokiais atvejais pasiklydimo rizika didėja, o žmogaus gebėjimas priimti sprendimus gali mažėti. Šeimoms verta pasikonsultuoti su gydytoju ir, prireikus, su teisininku dėl sprendimų priėmimo tvarkos. Net ir tada svarbu kuo daugiau įtraukti patį žmogų ir gerbti jo orumą.

Praktiniai kriterijai renkantis

  1. Paprastumas. Kuo mažiau mygtukų ir nustatymų, tuo geriau.
  2. Baterija. Įrenginys, kurį reikia krauti kasdien, gali būti pamirštas. Ilgesnis veikimas – didelis privalumas.
  3. Garsumas ir aiškumas. Jei įrenginys leidžia kalbėtis, garsas turi būti pakankamai stiprus.
  4. Atsparumas vandeniui. Daug kritimų įvyksta vonioje.
  5. Patogus nešiojimas. Pakabukas, apyrankė, sagė ar įrenginys kišenėje – svarbu, kad žmogus jį nešiotų nuolat.
  6. Patikimas ryšys. Kaime mobiliojo ryšio kokybė gali skirtis, todėl verta išbandyti įrenginį ten, kur jis bus naudojamas.

Duomenys ir privatumas

Senjoro buvimo vietos ir sveikatos būklės duomenys yra jautrūs. Verta pasidomėti, kur saugomi įrenginio duomenys, kas prie jų turi prieigą ir ar galima juos ištrinti. Taip pat svarbu nuspręsti, kas šeimoje gauna pranešimus. Jei pranešimai siunčiami keliems artimiesiems, reikia susitarti, kas reaguoja pirmas – kitaip gali nutikti taip, kad kiekvienas tikisi, jog paskambins kitas.

Kai kurios šeimos nustato paprastą tvarką: pirmas reaguoja arčiausiai gyvenantis artimasis, antras – tas, kuris tuo metu gali paskambinti, o jei per kelias minutes niekas nesusisiekia su senjoru, skambinama bendruoju pagalbos telefonu 112.

Technologija nepakeičia žmonių

Jokie įrenginiai neatstoja skambučio, apsilankymo ar kaimyno, kuris užsuka paklausti, kaip sekasi. Technologija yra papildoma apsaugos priemonė, o ne pakaitalas žmonių ryšiui. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai technologijos padeda šeimai jaustis ramiau, o senjorui – saugiau, bet kartu išlieka reguliarus bendravimas.

Apibendrinimas

Rūpinimasis vyresnio amžiaus artimaisiais per atstumą yra viena dažniausių šiuolaikinių šeimų situacijų. Tinkamai parinkta ir kartu aptarta technologija gali leisti tėvams ilgiau gyventi savo namuose, o vaikams – mažiau nerimauti. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimamas kartu.

0 Shares:
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Jums taip pat gali patikti